spaigliuoti

spaigliúoti, -iúoja, -iãvo intr. 1. L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ leisti spaiglius, padaiguoti: Peliksiukas, būdavo, vis gale sėdi, o aplink jūs, kaip žvirbliukai nespaigliavę, kaip ančiukai kokie J.Balt. | refl. L, Rtr, KŽ, Krs, Kp, Dbk, Lel, Ut, Ds: Kaip spaigliuojas žąsėkai, tai silpni Zr. Tik pradeda višteliai spaigliúoties, šalta jiem Sdk. 2. refl. prk. atsirasti gyvaplaukiams, pradėti želti (apie barzdą): Jau ir jo barzda pradeda spaigliúoties kaip gero vyro Vj. Gerai laukti tam, kuris dar spaigliuojasi, o man, va, plika makaulė – ir dar nevedęs rš. 3. J kibirkščiuoti, žilpti (akyse). \ spaigliuoti; išsispaigliuoti